BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Umberto Eco “Rožės vardas”

Tai pirmoji mano šių metų iššūkio knyga. Jau prieš pasiimant ją iš bibliotekos teko skaityti įvairių atsiliepimų, iš kurių susidariau nuomonę, jog tai turėtų būti įdomi, tačiau sudėtinga knyga. Taip pat mane nuteikė, jog pirmieji 100 puslapių (kam pritaria ir pats autorius) yra sunkiausiai skaitomi. Tad pradėjau knygą skaityti jau su šiokiu tokiu išankstiniu nusistatymu.
Pirmieji puslapiai pasirodė ne tokie jau sudėtingi ir net įdomūs ( gal todėl, kad prieš tai skaityta knyga buvo Hugo „Vargdieniai”, kurioje netrūko iššūkių), kadangi aš domiuosi religijomis ir istorija, tai visa romano tematika buvo patraukli ir su malonumu skaičiau visus puslapius. Iš karto sužavėjo Viljamo herojus, priminė serialo CSI tyrėjus, kurie iš mažiausių smulkmenų padaro teisingas išvadas (kalbant apie pirmąją jo išvadą apie arklį). Taip pat, nors domiuos religijomis, neturiu didelių žinių apie to meto įvykius, todėl buvo įdomu išgirsti apie įvairius vienuolynus ir popiežiaus poelgius, kas paskatino pasidomėti šia tema, todėl tikrai ateityje norėčiau perskaityti kokią istorijos knygą apie skirtingus ordinus ir jų istoriją. Prie simpatijos Viljamui taip pat prisidėjo ir jo požiūris į religiją, kuriam labai pritariau. Jis pasirodė esantis gana šiuolaikiškas, herojus neteisė, kaip dauguma kitų herojų, kitos religijos atstovų, nebuvo toks žiaurus jų atžvilgiu ir nepervertino turtų.
Kita labai svarbi ir patraukli tematika šiame romane buvo knygos, visų pirma dėl to, jog nemažai įvykių sukosi apie vienuolyno biblioteką ir todėl, kad tuo metu knygos buvo labai vertinamos, mylimos ir neatsiejamos nuo vienuolynų gyvenimo. Labai patiko vieno herojaus žodžiai : „ Knygos yra ne tam, kad jomis tikėtume, bet tam, kad jas tirtume. Skaitydami knygą, turime tikėti ne tuo, kas joje rašome, bet tuo, kas joje norėta parašyti …” .
Nors visas romanas yra detektyvinė istorija, negalėčiau šios knygos pavadinti detektyvu, visą laiką man kriminalas atrodė esantis fone, o pirmiausia buvo ordinų, istorijos ir knygų tema, todėl tikrai nepatarčiau skaityti šios knygos tiems, kurie nori tiesiog paprasto detektyvo. Mane pirmoji knygos pusė patraukė ir ją skaičiau su malonumu, tačiau paskutinieji puslapiai buvo sunkiausi, nes susidomėjimas blėso, buvo daug puslapių visokių pašalinių istorijų, kurios kažkaip padėjo narplioti detektyvinę istorija, tačiau tos istorijos manęs nesužavėjo.

Taip pat prieš šią knygą perskaičiau vieną iš Doctor who serijos - “The Deviant Strain” Justin Richards. Kaip ir prieš tai buvusi knyga, šį buvo kaip vieną serialo serija, įdomi ir linksma.

Dabar pradėsiu skaityi Murakami “1Q84″ 2 dalį, kuri taip pat yra iš iššūkio.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą