BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

George Orwell “1984″,”Gyvulių ūkis” ir “Dienos Paryžiuje ir Londone”

Galbūt šiek tiek “netaisyklingai” skaitau, bet pirma perskaičiau H.Murakami knyga “1Q84″. Aišku, pastebėjau, kad knygos nugarėlėje kalba apie kažkokį Orvelą ir jo knygą, apie kurią dar net nebuvau girdėjusi. Murakamis patiko, todėl pasidomėjau ir J.Orvelo knyga “1984″, internete radau labai daug teigiamų atsiliepimų,tas ir paskatino šią knygą perskaityti.

“1984-ieji”, tai knyga apie žmonijos ateitį ( ji išleista 1949m ), apie tai,kaip paprasti žmonės tampa pilka minia, kurie nemąsto savo galva, jiems pasakoma kas yra gerai, kas yra blogai,kuo tikėti, netgi kaip jausti. Istorija yra apie vieną vyrą ir žinoma moterį (kaip kitaip), kadangi toje visuomenėje meilės paprasčiausiai nebuvo, šeimos sukuriamos tam,kad pratęsti giminę, todėl šie du susiduria su įvairiais sunkumais norėdami tęsti savo ryšį. Bet ta meilės istorija man buvo visai neįdomi ir netgi ne ji yra svarbiausia, turbūt įdomiausia tai,kaip nusakoma mūsų ateitis, kuri man atrodo gana reali. Pvz. žmonės yra stebimi dėl JŲ  saugumo ir jie turėtų būti dėkingi, valdžiai labai lengva pradanginti jiems nepalankius žmones ir ištrinti visus jo buvimo pėdsakus, valdžiai yra niekas pakeisti netgi praeitį, žinutes laikraščiuose ar įrašus istorijos knygose.

“Who controls the past controls the future; who controls the present controls the past.”

Ir knygoje labai patiko viena idėja apie karą. Mintis tame, jog valstybės kariauja jau nebe dėl teritorijų, iškasenų, religinių interesų ar kažkas tokios, paprasčiausiai kariaus todėl, kad žmonės būtų užsiėmę. Kai vyksta karas, juk valstybė neva neturi daug pinigų, visi taip supranta, reikia gyventi “susiveržus diržus”, o ir  žmonės užsiėmę, nes reikia gaminti ginklus, šaudmenis, o kai žmones užsiėmę, pavargę ir dar išalkę, niekam nekyla mintis apie jokias revoliucijas ar valdžios veiksmų kritikavimą, niekas tam paprasčiausiai neturi jėgų.

“War is Peace; Freedom is Slavery; Ignorance is Strength.”

Knyga labai sužavėjo ir paskatino labiau pasidomėti šiuo autoriumi, todėl perskaičiau ir “Gyvulių ūkis”. Vėlgi šiek tiek iš fantastikos srities ši knyga, tik šiuo atveju gyvūnai kalbėjo.  Istorija apie ūkį, kuriame gyvūnai sukelia kaip revoliucija, išveja jų šeimininką ir pasilieka šeimininkauti patys. Visi iš pradžių lygūs , laimingi, darbūs pasidalija, kažkuom primena komunizmo ideologiją. Bet kadangi gyvūnai ne taip baisiai skiriasi nuo žmonių ( ar galbūt žmonės nuo gyvūnų? ), tokia santvarka ilgai neišsilaiko ir išlenda visokie savanaudžiai ir garbėtroškos.

Nors istorija rodos kaip pasaka, apie asilus, karves ir vištas, bet ji labai taikliai siejasi su realybė, su mūsų istorija, kaip keisdavosi valdžia visuomenėje, kaip vienokia santvarka virsdavo kitokia.

Na ir trečioji Orvelo knyga pakliuvusi į rankas, buvo “Dienos Paryžiuje ir Londone”.

Ši knyga visiškai nepanaši į pirmas dvi, tai biografinis pasakojimas apie tam tikra rašytojo gyvenimo laikotarpį. Įdomiausia tai,kad galima iš arti susipažinti su to meto valkatų gyvenimu, su restoranų užkulisiais ir kita.

Kas labiausiai nustebino, kad toks gabus žmogus, parašęs tokias geras knygas, taip vargo gyvenime, bet svarbiausia nepasidavė.

Pirmąsias dvi knygas rekomenduočiau perskaityti be išimties visiems, tai puikus skaitiniai. Na o trečioji manau sudomintu, autoriaus gerbėjus, žmones , kurie besidomi istorija arba kuriems šiaip įdomu žmonių, kurie sunkiai vertėsi, gyvenimas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą